Dizainerė švarką panaudojo kaip metaforą, kad visi vyrai yra lygūs, ir sukėlė emocijas, kurias į siautulį plaka naujienų ciklai.
Fizinės kelionės gali būti ribojamos, tačiau šiais laikais dėl technologinio panoptiko neįmanoma ignoruoti viso pasaulio. Kaip su tuo susitvarkyti, toks klausimas, atrodo, buvo užduotas Yohji Yamamoto pavasario filme, ketvirtajame dizainerio ir mados fotografo Takay bendradarbiavimo procese.
Įžanginė juodos ir smėlio spalvos siluetų grupė – parodos užrašuose jie apibūdinti kaip įkvėpti Yamamoto 1986 m. pavasario kolekcijos – suteikė ramybės įspūdį.
Modeliai vaikščiojo pavieniui arba grupėmis, rankas be rūpesčių įsmeigę į kišenes arba palikę laisvi prie šonų, pečiai šiek tiek į priekį. Melancholiškos baladės, parašytos ir kartais interpretuojamos paties Yamamoto, garso takelyje bylojo apie ilgesį ir praradimą.
Negabaritinės formos, iškirptos iš vasariškai sveriančių medžiagų, buvo sluoksniuotos, netapdamos pernelyg stambiomis. Visoms išvaizdoms būdingas švarko variantas, švelnios struktūros, bet gerai apibrėžtas, tarsi tam, kad jo įvairūs charakterio archetipai būtų lygūs, nesvarbu, ar tai būtų kietas berniukas, ar įmantrus.
Kaip akis, fotoaparatas stebėjo jų eigą, slinkdamas aukštyn arba žemyn, slysdamas nuo vieno žmogaus prie kito arba priartindamas detales – meistriškai išdėstytas švarkų ir marškinių apykakles, žemus sportbačius, padengtus laikraščių iškarpomis, eskizais. susikibusios rankos, japonų menininko Yuuka Asakura paveikslai ar mechaniko įrankiai kaip papuošalai.
Tačiau pasirodymui įsibėgėjus, vaizdiniai elementai pradėjo perimti jų paviršių. Iš pradžių retkarčiais iš už pirštų žvilgčiojančios ar į šoną žvilgčiojančios moters atspaudas; toliau gėlių spaudinius netrukus pakeitė niūrūs ausų ir akių eskizai ir galiausiai laikraščių spaudiniai su pastarųjų mėnesių leidimais.
Slenkant kreditams buvo galima pastebėti, kaip dizaineris ant kai kurių kūrinių nutapė žodžius „Meilė“ ir „Telaimina Dievas“. Kolekcija sukėlė emocijas, kurias į siautulį išmušė naujienų ciklai, ir kalbėjo apie kilusių jausmų apdorojimą aistra ir elegancija.
Fotografavo, filmavo ir režisavo TAKAY @takayofficial
„Takuya Takagi“ („Ocean Tokyo“) šukuosena
Yuka Hirac makiažas (įžadas)
Sceną sukūrė Enzo (Rmondas)
Muzika Jiro Amimoto